Ar keista, kad publika auga tik metais, bet nenori suaugti? Ko gero ne -- visi žiūri į jaunystės metus su rožiniais akiniais.
Bet kvaila, kai ateinantys į (bet kokios grupės) koncertus, tikisi ir laukia šokinėti pagal tą patį 20-imt metų brazdinamą šlagerį. Gal šiandien dar prasukate ir „Makarena“ ? Juk ji taip vežė visą pasaulį :)
Jei Andrius jau būtų padėjęs gitarą visiems laikams -- būtų verta pastatyti po paminklą už kiekvieną kūrybos penkmetį.
Bet jis nepadeda. Jis nedingsta. Jis nemigruoja. Jis nenustoja dirbi kaip aktorius, muzikantas. Jis … nenusigeria (kaip daugybe matytų atlikėjų).
Gyvena kartu, šalia.
O jo tekstai atspindi visuomenės nuotaiką. Net perdaug akivaizdžiai.
O skonis -- čia jau kiekvieno asmeninis reikalas.
„The Flowing River EP“ man lindo žymiai sunkiau, nei šitas albumas -- aną esu perklausęs gal kokius du kartus per gyvenimą ir padėjęs į lentyną visiems laikams…
.png)
